- kebenėkas
- kebenė̃kas sm. (2)
1. N, K, LsB505, Skdv, Trg, Pgr įrankis mėšlui iš vežimo versti (sulenktos dviražės šakės), kanabikas: Mėšlą kabina su kebenėkù iš vežimo J. Turėjau tokį gerą kebenė̃ką su dviem nagais (pirštais) Skr. Paimk kebenėką mėšlui iš vežimo išmesti Rs. Nulaužiau kebenė̃ko ražą Stak. Te kebenėką ir iškabyk iš vežimo mėšlą! Grk. Paduok kebenėką, reikia mėšlą iš vežimo išversti! Čk. Paklausk savo tėtės, gal jis tau nukals kebenėką nosiai išsivalyti P.Cvir. Tavo nagai kai kebenėkai Gdž. Sudžiūvęs kaip kebenė̃kas Skr.
2. kablys: Prie staklių yra kebenė̃kas J. Be kebenėkiùko tai čia neapseisi Rs.
3. įrankis šienui pešti, peštukas: Pripešiau šieno su kebenėku Trg.
◊ kebenė̃ką švę̃sti nieko neveikti: Ko šventì kebenė̃ką, ar neturi darbo? Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.